SENOVINIAI STALO ŽAIDIMAI
Po pasaulį plačiai keliavę vikingai tikrai galėjo išmokti žaisti šachmatais anksčiau nei likę europiečiai.
Tamsiais ir ilgais žiemos vakarais vikingai labai mėgo žaisti. Prie stalo žaidimų lentų susirinkdavo pasigalynėti protingiausi vyrai, ir tais laikais tai tikrai nebuvo vaikų užsiėmimas. Tai liudija gausūs archeologiniai radiniai – aptinkama ne tik medinių ar akmeninių žaidimų lentų fragmentų, bet ir įvairių kaulinių, medinių, stiklinių ar net akmeninių, gintarinių, pagamintų iš arklio dantų žaidimų figūrėlių.
Manoma, jog vikingai mokėjo žaisti net šachmatais! Pastarieji Europoje išpopuliarėjo tik viduramžiais, tačiau archeologinių kasinėjimų Dubline bei Jorke metu aptikta keletas šachmatų figūrėlių, kurios priminė savo kilmę – buvo panašios į arabiškas, tačiau dekoruotos skandinavišku stiliumi. Ir tyrinėtojų tai visai nenustebino – po pasaulį plačiai keliavę vikingai tikrai galėjo išmokti žaisti šachmatais anksčiau nei likę europiečiai. O apie tai, jog žaidimai buvo mėgstami ne tik namuose, bet ir kelionėse, liudija ant vikingų skrynių išraižytos žaidimų lentos.
Dvipusė žaidimų lenta. Vienoje pusėje žaidimo „Malūnas“ raižinys rastas Novgorode, Rusija
Net vikingų laikais, kai kurios žaidimų lentos buvo dvipusės – abi pusės skirtos žaidimams, tačiau skirtingiems.
Įdomu tai, jog kai kurios žaidimų lentos buvo dvipusės – abi pusės skirtos žaidimams, tačiau skirtingiems. Dažniausiai viena pusė skirta žaisti „Reftafl“ arba „Hala-Tafl“ vadintam žaidimui, kita – „Malūnui“. „Hala-Tafl“ pavadinimas aiškinamas taip: hala tai „niekšas“, „užkulnis“ (angl. heel), o tafl – žaidimas ar žaidimų lenta. Šis žaidimas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1300 metais. Tačiau neabejojama, jog žaisti jis pradėtas gerokai anksčiau. Švedijoje aptiktas akmuo su išraižytu paveikslu, kuriame vaizduojami du žmonės, klūpantys priešais šio žaidimo lentą.
Ant akmens nupiešti žaidėjai. Rasta Ockelbo, Švedija.
Deja, šis akmuo 1904 m. buvo sunaikintas gaisro metu. Danijoje rasta šio žaidimo lenta datuojama 400 m. Taigi, žaidimas „Hala-Tafl“ buvo žaidžiamas prieš daugiau nei pusantro tūkstančio metų!
„Hala-Tafl“ žaidimo figūrėlės rastos Islandijoje.
Viduramžius menanti legenda pasakoja, jog tuomet stalo žaidimai tiko ne tik svečiams linksminti, bet ir jiems pamokyti.
Dar vienas populiarus vikingų žaidimas – „Lapė ir žąsys“, kartais dar pavadinamas „Lapė ir vištos“. Manoma, jog tai „Hala-Tafl“ žaidimo „įpėdinis“, žaidžiamas skersai išraižytose lentose. Kartais jis dar minimas kaip „lapės šachmatai“. Apie šį žaidimą sklando viduramžius menanti legenda. Ji pasakoja, jog tuomet stalo žaidimai tiko ne tik svečiams linksminti, bet ir jiems pamokyti. O vienas gudrus šeimininkas stalo žaidimą „Lapė ir žąsys“ naudodavęs kaip diplomatinę auklėjimo priemonę. Garbingam svečiui jis pasiūlydavęs žaisti už „žąsis“, nes protingas svečias laimės, ir bus pamalonintas pergalės prieš šeimininką. O norėdamas pamokyti išsišokėlį ar išpuikusį svečią, jam pasiūlydavo žaisti „lapę“. Tik patyręs žaidėjas žinojo: jei „žąsys“ yra įgudusio lošėjo rankose, „lapei“ pralaimėjimas – garantuotas.
Dvipusė žaidimų lenta, rasta Gokstado vikingų laive, Norvegija. Datuojama 900 m.
„Malūnas“ – dar vienas populiarus vikingų žaidimas. Šio žaidimo lenta rastas Gokstado vikingų laive. Manoma, jog „Malūnui“ jau daugiau 3,5 tūkstančio metų, ir populiarus jis iki šiol. Beje, savo didįjį populiarumo kelią žaidimas pradėjo vėlyvaisiais viduramžiais, kuomet juo žavėjosi ir Anglijos karaliai, ir senosios Palangos gyventojai. Taip taip, čia taip pat rastas „Malūnui“ žaisti skirtos lentos fragmentas.
