Skrynia rasta Birkoje, Švedija. Datuojama 639 m.
Raktas vikingų laikais tebuvo pagal spynos konstrukciją išlankstytas geležinis strypelis.
Mes sunkiai išsiverstume su tokio dydžio spintomis, o vikingai ten sutalpindavo viską – drabužių ir daiktų tais laikais turėta gerokai mažiau. Brangesni daiktai laikyti skryniose su spynomis. Ir nors esame pripratę prie raktų ryšulių, pamatę, kaip atrodė anų laikų raktas, nustebtumėte. Jis tikrai nepriminė dabartinių. Vikingų laikais rakto funkcijas atliko pagal spynos konstrukciją išlankstytas geležinis strypelis.
Geležinis raktas, naudotas medinėms skrynioms. Bjorko, Adelso, Uppland, Švedija.
Medinė skrynia rasta Osenberg laive, Norvegija.
Suolų laivuose nebuvo, tad skrynios laikytos itin svarbiomis. Jos buvo skirtos ne tik kiekvieno kario asmeniniams daiktams susidėti, bet ir atsisėsti. O kad gautų mažiau drėgmės, skrynios konstruotos ant kojyčių – į laivą patekus vandeniui, sumažėdavo rizika sušlapti skrynios dugnui. Juk daiktas buvo medinis ir nuo drėgmės pradėdavo pūti.
Medinė skrynia rasta Osenberg laive, Norvegija.
Priklausomai nuo paskirties, skrynios puoštos. Namuose jos buvo ne tik praktiškas, bet ir dailus daiktas. Dažniausiai – drožinėtos, išpieštos: viskas priklausė nuo šeimininko galimybių. Juk paprasta, be dekoracijų, buvo pigesnė ir paprastesnė. Įvertinus tai, kokia svarbi vikingams buvo kasdieninių daiktų puošyba, matyti, jog tam pinigų ir laiko negailėta. Skrynias ypač mėgta dabinti legendų, sagų pasakojimų motyvais. Randama ir tokių, ant kurių viršaus – stalo žaidimai. Ilgose kelionėse vikingams jie tikrai praversdavo.
Medinės skrynios replika pagal Osenberg radinius.
